Na siaip su dinamos apkrovimu yra niuanseliu.
As jau daug kartu ivairiose temose aiskinau masininio generatoriaus veikimo principa, bet vieni netiki, kiti pamirsta treti patys zino ir tema pasirodo neaktuali ir greitai pamirstama.
Zodziu prisiminkite visi dinama stovincia ant dviracio, vietoi roturiaus stovejo magnetas, jam sukantis magnetinis laukas statoriuje generuodavo srove. Tokio generatoriaus didziausias trukumas, kad jo isejimo itampa tiesiogiai priklauso nuo sukimo greicio, kuo greiciau mini tuo daugiau sviecia. Masinoja toks generatorius jokiais budais neleistinas, nes apsukos kinta nuo keliu simtu iki keliu tukstanciu RPM.
Stai kaip issprende beda automobiliniame pakrovejuje:
1. vietoi pastovasu magneto roturius yra elektro magnetas.
2. elektro magnetui reikia sroves, rotoriaus imagnetinimui, todel padaryti sepeteliai per kuriuos elektros srove paduodama roturiui
3. su tikslu reguliuoti tokiose placiose apsuku ribose generatorius paskaiciuojamas kelis kart didesniai itampai, nei realiai reikia
4. Generatorius pilna savo galia duotu tik tuo atveju jai i pamagnetinimo vija, per sepetelius, leistume visus 12V, bet tokios itampos ten niekada neduoda,
5. Rotoriaus elektro magnetas imagnetinamas tik tiek, kad isejime butu 14,5V , jai itampos truksta keliama pamagnetinimo itampa ir taip iki tol kol generatorius pavelka.
6. is statoriaus sugeneruota itampa eina i tilteli, islyginama ir atiduodama irangai, bet to pat metu vel tikrinama ar nenukrypo nuo 14,5 ir pagal tai vel reguliuojamas pamagnetinimas roturiui.
Taip ilgai rasiau, kad net pamirsau nuo ko pradejau. Pamaniau, kad tai primena fizikos pamoka, kuriose niekas nieko nesuprasdavo, tai turbut bereikalo as cia svaikstu
.