Tęsinys. III dalis.
Kitą dieną jau neskubėdami, grožėdamiesi nuostabiais vaizdais E06 keliu tęsėme kelionę leisdamiesi į pietus Fauske miesto link. Skubėti tikrai nebuvo kur, tuo labiau, kad kelias visur tebuvo 2 juostų, eismas gana intensyvus, o nuolatiniai posūkiai, kalnai ir kalneliai, fiordai, tiltai, tuneliai po kalnais kelią darė labai nenuobodų. O vaizdai – fantastiški... Po nuobodokos Suomijos ir Švedijos tai tikra atgaiva. Norvegijos keliai turi ir vieną išskirtinį bruožą – tai kai kelias, kuriuo važiuoji staiga baigiasi ir jokio kito būdo tęsti kelionę nėra, lieka tik vadinamasis automobilių keltas, kuris už tam tikrą mokestį perkelia per fiordą. Per visą kelionę toks malonumas mus ištiko vieną kartą ir kainavo 85 NOK (37 LT). Pati procedūra labai paprasta – privažiuoji mašinų eilę, apsikabinėjęs visokia aparatūra ateina vyrukas, įkiša galvą į mašiną, suskaičiuoja keleivius, pasako kainą, atsiskaityti galima ir kortele. O štai pats keltas gerokai skiriasi nuo mums įprastų, keliančių į Neringą. Norvegiški gerokai didesni, į žemutinį denį daugiausiai įleidžiamos fūros ir kemperiai, o lengvieji automobiliai nukreipiami į aukštesnius aukštus ant šoninių estakadų. Ant vienos tokių buvo nuvarytas ir mūsų ekipažas. Þodžiu, kai sustojau iš savo vietos temačiau priešais stovinčio automobilio stogą ir daug Norvegiško apsiniaukusio dangaus. Tokiu kampu gyvenime dar nebuvau taip įstrigęs, o kai pamačiau, kad iš paskos kitas automobilis prisispaudė vos per kelis cm, ištiko lengvas šokelis. Laimei maniškis automobilis ir savo paties reakcija nepavedė ir iš tos situacijos išsisukom sausi. O pati persikėlimo procedūra užtruko apie 40 min. Šią dieną ilgai kely neužtrukom, neilgai trukus radom gražų kempingą, apsistojome nedideliame keturviečiame namelyje. Smagu buvo stebėti, kaip virsta kaimynų vokiečių, atvažiavusių dviese su A klasės mersu ir ramiai prie tokio pačio mažo namuko ramiai skaitančių laikraštį, akys, kai pamatė, iš dviejų mašinų išvirto pulkelis turisto lituano ir į mažutį namelį pradėjo nešioti visokius rakandus – šlapias palapines, čiužinius, maisto atsargas ir pan. Pats kempingas buvo įsikūręs labai gražioj vietoj, prie upės, o šalia didžiuliai kalnai. Beje, bevielis internetas Norvegijos kempinguose labai paprastai pasiekiamas dalykas – tereikia atitinkamo kompiuterio, jokių mokesčių, jokių reklamų, jokių slaptažodžių. Na, o mano dukrą labiausiai pradžiugino mažulytis, tarsi spec. jos dydžio dvivietis automobiliukas, kaip atrakcija vaikams pastatytas prie vaikų žaidimo aikštelės. Sunku patikėti, bet tai realus automobilis, kadaise važinėjęs tikrais keliais, nors smartas prieš jį tikras milžinas. Nakvynės kaina mano šeimai – 140 NOK (61 LT). Kitos dienos tikslas – pasiekti Sulitjelmos gyvenvietę ir kiek pavyks automobiliu ir toliau pėsčiomis nukeliauti iki didžiulio ten plytinčio ledyno. Pakeliui trumpam sustojom nedideliam, bet labai gražiam Fauske miestelyje. Nusipirkom smulkių, bet būtinų norvegiškų suvenyrų – lipdukų su išdykėliais norvegiškais elniais, klijuojamų ant automobilių. Sumanęs pasikeisti turėtą švediškos valiutos perteklių į vietinę valiutą buvau nemaloniai nustebintas, kad keitimo mokestis - 50 NOK (20 LT). O štai vietiniam Statoile buvo rėksmingai reklamuojama nereali suderduper akcija – dešrainis už tuos pačius niekingus 50 NOK. Þodžiu, anšlagas begalinis, eilės ir visa kita. Maloniai priminė tarybines eiles prie bananų ar kokios šlapiankos. Tą dieną tiek ir nuveikėm, kad pavažiavom nuo Fauske į rytus Švedijos link ir paklajoję gerokai siauresniais vietiniais keliukais, pakilę truputį aukščiau jūros lygio radom visai neblogą kempingą, kuriame ir įsikūrėme. Šį kartą išsinuomavom didžiulį, tikrai gerai įrengtą turistinį namelį, jame vėl tilpo visi trys ekipažai. Kaina mano šeimai - 120 NOK (52 LT). O rytoj jau mūsų laukė pirmas rimtas pasivaikščiojimas Sulitjelmos ledyno beieškant.
